- apvyti
- 2 apvýti, àpveja, apvìjo Rtr, Š
1. tr. Sut, N, Lp apvynioti kuo: Apvynioju, apviju SD204. Apiviju SD132. An berlinkos skersai ar an žiedo àpvija rūtom LzŽ. Apvýk apviją su gijomis J. Pinigai apvýta komuoly Klt. Apìveji apìveji po kelius kilogramus ant žėdnos [vyturų] Kp. Nupina [iš storų siūlų] tokias kaip ir paputes, apìveja [pakraštį] virvele PnmR. Turėjo būti ir megztuvė – lentelė siūlams apvyti mezgant rš. Kutų pynimas paprastais ir apvejamais mazgais rš. | Jurgio mažą ranką apveja Aniceto pirštai L.Dovyd. | refl. tr.: Jeigu katinas apsiveja uodegą apie kaklą, tai jau turi būti šalta L.Dovyd.
2. refl. intr., tr. apsisukti aplink, apsiraizgyti: Ką tik iš sėklos išdygę, [brantai] tuojau apsiveja apie artimiausiąjį augalą LEIII207. Vijoklis darže apsvìjęs, sunku išraut, nutraukt Ign. Apyniai aplink medžius apsivìję Jrb. Apeję i kerai rožikiums, apsivìję DūnŽ. Žarna ažu žarnos rado apsvìjus, ažvalgė rūgštaus pieno Klt. Dulkėtos ligi kelių kelnės apsivijo kojas rš. | Šaltos rankytės apsivijo jai apie kaklą, ir ūmai jos širdį užliejo džiugus ramybės jausmas J.Avyž. Vaikas sunkiai kvėpuoja, bet, atpažinęs motiną, apsiveja apie jos kaklą rankutėmis V.Bub. ^ Apsivijo kaip botagas apie karvės uodegą Kp. ║ pririštam apsisukti: Karvė apsivìjus aplink krūmą Jrb.
◊ apliñk pir̃štą apvýti padaryti klusnų: Ta ragana Milda jau seniai grafą laikė aplink savo pirštą apvijusi rš.\ vyti; apvyti; atvyti; įvyti; išvyti; nuvyti; pavyti; papavyti; pervyt; pievyti; pravyti; privyti; razvyti; suvyti; užvyti
Dictionary of the Lithuanian Language.